Raudonos lūpos jau yra tapusios klasika, nes gali išgelbėti pačią niūriausią dieną ir bet kokiam įvaizdžiui suteikti daugiau gyvybės. Jų neatsisako mados ir šou pasaulyje žinomos moterys, taip pat nėra nė vienos mados savaitės, kurios metu ant podiumo nešmėžuotų gražuolės iš toli matomomis lūpomis. Raudonų lūpų fenomenas kai kuriems vis dar yra diskutuotinas, nes vyrauja skirtingos nuomonės, pagrįstos asociacijomis ir patikimo arba nepatikimo jausmu, tačiau ar iš tiesų ką nors žinome apie raudonos spalvos lūpų dažus? Net jei ir taip, siūlome paskaityti apie jų istoriją bei pasisemti įkvėpimo!
Šiek tiek istorijos
Lūpų dažų užuomazgos atsirado jau prieš maždaug 5000 metų. Pirmykštėse civilizacijose būdavo naudojami natūralūs produktai, pavyzdžiui, ochra, padedantys padengti lūpas raudono atspalvio dažais. Tikima, jog pirmieji tai pradėjo daryti šumerai, kiti šį atradimą priskiria Egipto civilizacijai, na o Antikinėje Graikijoje tokia lūpų spalva tapo viena iš prostitučių skiriamųjų ženklų, dėl to padorios moterys buvo skatinamos viešumoje nesirodyti pasidažiusios.
Viduramžiais padažytos lūpos tapo statuso visuomenėje ženklu, nors raudona spalva buvo priskiriame žemesnėms klasėms. Karalienė Elžbieta padarė tikrą perversmą, į madą įvesdama raudonų atspalvių lūpų dažus, kuriuos, savo aukštai socialinei klasei pabrėžti, naudojo ir vyrai. Tiesa, yra tikima, jog karalienės makiažas pamažu ją ir nunuodijo, nes tuo metu buvo gaminamas iš toksiškų medžiagų.
Kiek vėliau su šia makiažo priemone buvo kovojama įvairiais įstatymais (pirmasis toks buvo žinomas jau Antikinėje Graikijoje ir ten prostitutė negalėjo viešumoje rodytis kaip dama, jei nebuvo pasidažiusi lūpų), besidažančios moterys buvo laikomos raganomis, kol tendencija dažytis lūpas apskritai pasitraukė iš mados.
Iki pat XX amžiaus pradžios vyrai turėjo galią kontroliuoti moterų makiažo įpročius, bet už savo teises bei galimybę balsuoti Niujorke kovojusios moterys protesto metu buvo pasidažiusios lūpas skaisčiai raudonai ir po šio įvykio raudoni lūpų dažai tapo moterų maišto simboliu. Per dar kelerius metus buvo išrasta metalinė besisukanti lūpų dažų tubelė, kokią naudojame ir šiandien. Tai iš esmės pakeitė lūpdažių naudojimą, nes tapo patogu nešiotis šią makiažo priemonę su savimi, dažytis gyvenant aktyvų gyvenimą, o pats aplikacijos procesas tapo daug paprastesnis.
XX amžius makiažo mylėtojoms buvo tikra atgaiva – Vogue žurnalas lūpų dažus apibūdino kaip pačią svarbiausią kosmetikos priemonę moterims ir tai lėmė termino lūpų dažų efektas atsiradimą. Ši sąvoka apibūdina pirkėjų polinkį įsigyti smulkius daiktus ir kosmetikos priemones net pačiu finansiškai sunkiausiu laikotarpiu, nes tai pakelia nuotaiką, o kainuoja palyginus nedaug. Raudonų lūpų banga buvo kiek nuslūgusi tik 1960-1980, tačiau greitai populiarumas vėl pasiekė ankstesnį lygį. Šiandien galime džiaugtis ne tokiais kenksmingais sveikatai lūpų dažais, rinktis iš daugybės atspalvių ir aplikatorių tipų.
Kodėl raudona?
Ir Veronica Lake, ir Marilyn Monroe buvo žinomos tikrai ne dėl kuklaus mergaitiškumo – jos spinduliavo moteriškumu ir žinojo, ką daro. Šių asmenybių mes neįsivaizduojame be raudonų lūpų, o ir nuo kai kurių šiandieninių garsenybių būtų sunku jį atskirti. Alexa Chung, atlikėja Gwen Stefani, Rita Ora, Dita Von Teese ir daugelis kitų raudonus lūpų dažus pavertė nekintančia savo įvaizdžio dalimi. Pati raudona spalva simbolizuoja seksualumą, energiją, aistrą ir stiprybę, atspindi lyderio savybes, tad nenuostabu, jog moterys ją renkasi ne tam, kad paslėptų savo trūkumus (pripažinkime, jog būtent tam dažnai pasitelkiame makiažą ar drabužius), bet siekdamos pademonstruoti pasitikėjimą savimi ir visa, ką turi geriausio.
Tikime, jog raudoni lūpų dažai niekada nemirs, tad rinkis tau labiausiai patinkantį atspalvį ir žavėk aplinkinius!
REKOMENDUOJAME